Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras

Informuojame, kad Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centras gruodžio 1 ir 2 dienomis pradeda vykdyti pagrindinius GIMK mokymus asmenims, norintiems tapti globėjais (rūpintojais), budinčiais globotojais, įtėviais.

Mokymai vyks grupėse iki 5 dalyvių.
Iš viso mokymus sudarys 7 susitikimai po 3 val.

Mokymai vyks adresu:  Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras,
Mokyklos g. 64, Geisiškių k., Vilniaus r.

Besidominčius be tėvų globos likusių vaikų globa (rūpyba) ar įvaikinimu kviečiame kreiptis į:
Vilniaus rajono savivaldybės Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrių
Rinktinės g. 50, Vilnius
el.p. silva.lukoseviciene@vrsa.lt, Tel. +370 524 01480

Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centrą
Mokyklos g. 64, Geisiškių k., Vilniaus r.
el. p. info@svgc.lt,  Tel. +370 627 07341

• 

• 

• 

Š.m. lapkričio 4 d. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centras eilinį kartą sukvietė globėjus ir budinčius globotojus į tęstinius mokymus nuotoliniu būdu. Su keturiais globą vykdančiais asmenimis toliau nagrinėjome labai svarbią ir aktualią GIMK mokymų temą – „Vaiko ir jo šeimos ryšių palaikymas: 2 dalis. Parama vaiko ir jo biologinės šeimos susitikimams“. Dalyviai ne tik nagrinėjo teorinę dalį ir atliko praktines užduotis, taip pat dalinosi savo patirtimi kaip vyksta jų globotinių susitikimai su biologine šeima, kaip vaikai reaguoja ir jaučiasi po susitikimų. Tikimės, kad padėjome globėjams suvokti šių susitikimų naudą jų globojamiems vaikams ir patiems globėjams.

Primename, kad vaiko susitikimai su biologine šeima turi ypatingą reikšmę siekiant pagrindinio laikinosios globos tikslo – grąžinti vaiką į šeimą, o nuolatinėje globoje leidžia patenkinti globojamų vaikų poreikį palaikyti ryšį su biologine šeima.

Kviečiame Vilniaus rajono globėjus ir įtėvius į lapkričio 4 d. (trečiadienį) nuotoliniu būdu organizuojamus Tęstinius GIMK mokymus.

Tęstiniai mokymai skirti budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), įtėviams. Šios programos pagrindinė idėja – asmenų skatinimas nuolat tobulėti, mokytis ir dalytis bendra patirtimi, siekiant kuo kokybiškiau tenkinti prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų poreikius.

Mokymų tema: Vaiko ir jo šeimos ryšių palaikymas. II užsiėmimas. Parama vaiko ir jo biologinės šeimos susitikimams.

Mokymai vyks lapkričio 4 d. nuo 11 val. iki 14 val. nuotoliniu būdu, norinčius dalyvauti prašome registruotis el. paštu: lilija.zubova@svgc.lt arba telefonu 8 627 07 341 nurodant savo el. pašto adresą.

Mokymų trukmė 3 val. (pertrauka – 15 min.).

Mokymus ves GIMK specialistė, psichologė Dorota Baranovska

ir socialinė darbuotoja, GIMK specialistė Lilija Zubova.

Žmones dažnai jungia bendri interesai, bendra veikla, o kartais vaikų likimai. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centras š. m. spalio 22 d. sukvietė panašaus likimo vaikų globėjus–artimuosius giminaičius į savitarpio paramos grupės susitikimą. Tėvų globos netekusiems vaikams pirmiausiai ieškoma giminaičių, kurie galėtų laikinai ir nuolatinai pasirūpinti be tėvų globos likusiais vaikais. Džiugu, kad Vilniaus rajone globėjų-giminaičių yra didžiausia dalis, nes tokiu būdu vaikai patenka į pažįstamą aplinką, pas artimus žmones.

Auginant vaikus, kaip ir biologinius, taip ir globojamus, kyla įvairių klausimų dėl auklėjimo, dėl perteklinio vaikų laiko leidimo prie ekranų, dėl paauglių savęs ieškojimų. Susitikimo dalyviai pripažino, kad su didesniais ar mažesniais sunkumais auginant vaikus susiduria kiekvienas ir drąsiai pasidalino savo patirtimi.

Reikia pripažinti, kad susitikimas dar kartą patvirtino, kad savitarpio paramos grupės – tai puiki terpė globėjams pasidžiaugti savo sprendimu priimti vaiką ar vaikus į šeimą bei dalintis sprendimais ieškant geriausių būdų kaip užauginti laimingus vaikus.

Ateityje Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centras ir toliau planuoja savitarpio paramos grupių susitikimus organizuoti skirtingose Vilniaus rajono vietovėse tam, kad kiekvienas globėjas rastų galimybę sudalyvauti ir pajustų, kad nėra vienas šiame kelyje, kad visada šalia yra Globos centras.

       Vasara, kaip įprastai, prabėgo labai greitai, o nauji mokslo metai jau įsibėgėjo. Geisiškėse veikiančio Šeimos ir vaiko gerovės centro darbuotojai pasirūpino, kad jų globotiniai nepritrūktų vasaros atostogų prisiminimų, kurios šiemet buvo netipiškos – paliestos koronaviruso grėsmės atmosferos. Ieškant būdų patraukliai baigti vasaros sezoną, buvo nuspręsta išvykti prie jūros.
          Mūsų globotiniai su globėjais ir dienos užimtumo centrą  „Arka” lankantis jaunimas paskutinėmis rugpjūčio dienomis praleido prie Baltijos jūros kelias saulėtas dienas. Centro darbuotojų pastangų dėka atostogų pabaigą vainikavo išvyka į Palangą ir Klaipėdą, kur atvykusieji galėjo ne tik lankyti įdomias vietas, bet ir kvėpuoti gydančiu pajūrio oru.
          Siekdami saugumo ir atliepdami reikalavimus ir patarimus dėl koronaviruso plitimo stabdymo, o kartu išvykos laiką praleisti turiningai, daugumą pramogų suplanavome gryname ore. Klaipėdoje grožėjomės delfinų ir Kalifornijos jūros liūtų pasirodymais atvirame Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo baseine. Didelis susidomėjimas ir džiaugsmas apėmė visus, o ypač tuos, kurie pirmą kartą matė pasirodymą ir galėjo džiaugtis galimybe būti prie jūros.
          Vaikščioti prie jūros, lankytis įdomiose vietose ir leisti laiką už savo gyvenamosios vietos galėjome mūsų darbuotojams sėkmingai pritraukus lėšų iš įvairių projektų.
          Ieškoti būdų mūsų globotinių laisvalaikiui paįvairinti – tai uždavinys visam mūsų kolektyvui ir džiaugiuosi, kad centro darbuotojai puikiai jį atliko.
          Asmenims, kurie pritarė mūsų projektams, skyrė finansavimą išvykai prie jūros, nuoširdžiai dėkoju. Laimingų ir pailsėjusių paskutinės atostogų kelionės prie Baltijos jūros dalyvių vardu taip pat nuoširdžiai dėkoju Vilniaus rajono savivaldybei.

• 

• 

• 

Justina Turbienė
Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė

Vilniaus rajone gyvenanti šeima dar 2019 metais nepabūgo ir savo namų duris atvėrė be tėvų globos likusiems net 4 vyresnio amžiaus vaikams. Lietuvos mastu – tai didelė retenybė, kad vienu sykiu į šeimą būtų priimti net 4 vaikai!

Šeima džiaugiasi galėdama dalintis su vaikais savo namų šiluma ir jaukumu, todėl sutiko pasidalinti savo istorija su kitais žmonėmis.

Kaip Jums gimė mintis tapti globėjais? Kieno tai buvo idėja, Jūsų, ar Jūsų vyro?

Poreikis rūpintis vaikais, su jais leisti laiką, bendrauti, mokyti ir mokytis iš jų nuolat klibėjo mūsų širdyse ir būtent vyras inicijavo imtis globos žingsnio. Mūsų sprendimą taip pat lėmė ir tai, kad po daug nesėkmingų bandymų vis nepavykdavo susilaukti biologinių vaikų.

Kaip vaikai pas Jus pateko, kaip vyko pats procesas? Iš kur sužinojote apie juos?

Apie vaikus mes sužinojome iš vyro draugo, kuris tuo metu dirbo tuose globos namuose, kur gyveno vaikai. Būtent jis ir papasakojo apie konkrečius vaikus ir jų likimą. Apsispręsti dėl globos mums daug laiko nereikėjo – po susipažinimo su vaikais globos namuose, po dviejų savaičių jau žinojome savo sprendimą. Pats procesas nuo pažinties iki globos teismo sprendimo buvo labai ilgas ir sudėtingas, tačiau vaikų šypsenos viską kompensuoja.

Papasakokite apie vaikų svečiavimosi pas Jus pradžią, o paskui nuolatinį apsigyvenimą ir adaptacijos laikotarpį.

Po susipažinimo su vaikais, nieko nelaukdami  pateikėme  visus dokumentus globai. Tuo metu, kai buvo ruošiama visa dokumentacija teismui dėl teisės globoti, pasirinkome vaikų svečiavimosi galimybę savo namuose tam, kad vaikai susipažintų su mūsų šeima, kad mes juos geriau pažintume.

Vaikai svečiavosi pas mus kiekvieną savaitgalį ir atostogų metu. Buvo labai geras laikas apsiprasti ir susidraugauti. Man atrodo viskas vyko taip natūraliai, vaikai labai greitai apsiprato ir visiškai nenorėjo grįžti atgal į globos namus.

Jūsų globotiniai – vyresnio amžiaus vaikai, iš kurių 2 – dabar jau paaugliai. Kokiomis savybėmis jie pasižymi ir kaip tarpusavyje Jūs sutariate? Koks Jūsų laisvalaikis su vaikais?

Mes labai džiaugiamės jog jie vyresnio amžiaus, nes yra žymiai lengviau negu tai būtų ikimokyklinio amžiaus vaikai. Kol kas paauglystė pasireiškė tik vienam – pačiam vyriausiajam – įžvelgiame jo nuotaikų kaitą, fiziologinius ir socialinius pokyčius. Jis visą savo gyvenimą prižiūrėjo, rūpinosi ir jautė atsakomybę už savo brolius ir sesutę, o dabar pagaliau atsipalaidavo. Vyriausiasis pradėjo daugiau dėmesio skirti sau, draugams, pastebime kaip keičiasi jo požiūris į visą jį supantį pasaulį. Kiti vaikai yra vaikiškesni, ir kol kas visais įmanomais būdais siekia dėmesio iš suaugusiųjų. Su vyru jau globos pradžioje pastebėjome, kad vaikams tiesiog labai trūko meilės ir šilumos. Mažieji besąlygiškai klauso vyriausiojo brolio, jis jiems yra kaip autoritetas.

Jaunesnis yra labai draugiškas, su visais labai greitai susidraugauja, niekada nepasakys „ne“. Čia mūsų neatrastas menininkas. Mergaitė labai pasikeitė apsigyvenusi mūsų šeimoje. Iki tol buvo berniukiško charakterio, dabar tapo tikra mergaite. Labai drąsi, mėgstanti viskam vadovauti, tvarkinga, rūpestinga. Mažiausiasis labai netvarkingas, išdykęs, velniukai laksto akytėse, bet užtad turi auksinę širdutę, labai rūpestingas, gali atiduoti man patį skaniausią kąsniuką jei matys, kad aš noriu, visada atneša prie televizoriaus savo pagalvę ir anklodę tiek man, tiek vyrui, labai mus myli ir yra labai prie mūsų prisiryšęs.

Mūsų namuose, turbūt kaip ir visuose namuose, būna visko: tiek juoko, tiek ginčų ar nesusipratimų. Suprantame, kad kiekvienas iš mūsų yra unikalus ir su skirtingais charakterio bruožais. Vaikai kartais tarpusavyje ir susipyksta, bet apsisukę vėl kartu žaidžia. Mūsų laisvalaikis labai įvairus: jei namuose, tai žaidžiame, skaitome, žiūrime televizorių, kieme žaidžiame krepšinį, futbolą. Dažnai važiuojame pas senelius, važiuojame į parkus pasivaikščioti, aplankome žymesnes vietas, keliaujame, žvejojame, grybaujame. Praeitais metais atostogavome Odesoje, vaikams labai patiko.

Pasiryžti globoti vaiką – nėra gana lengvas gyvenimo sprendimas. O susigyvenimui ir vidiniam vaiko pažinimui prireikia ne vienos dienos. Kokie iššūkiai dažniausiai kyla, globojant net 4 vaikus?

Labai dažnai eidama skaičiuoju ar visi vaikai yra šalia, ar niekas nepasimetė, o iššūkiai manau kaip ir kiekvienoje šeimoje: namų ruoša, maisto gaminimas, pamokų ruošimas, kai viską reikia dauginti iš 4 būna iš tiesų nelengva. Apie laiką sau belieka tik pasvajoti. Bet turime nuostabius senelius, kurie mums labai daug padeda, o ir vaikai labai juos ir myli, ir su mielu noru svečiuojasi pas juos.

Kaip aplinkiniai, giminaičiai reagavo į Jūsų su vyru priimtą sprendimą?

Visi reagavo teigiamai – išskyrus vyro mamą, kuri nenorėjo priimti mūsų sprendimo pakankamai ilgą laiko tarpą, manė, kad mums nepavyks susitvarkyti su tokiu būriu vaikų, o dar neturėjus savo biologinių… Po kurio laiko, kai pamatė, kad savo sprendimo neketiname keisti, savo pirminę nuomonę pradėjo keisti ir šiai dienai labai myli visus vaikus, laiko juos savo anūkais, rūpinasi jais, dažnai pagamina ką nors skanaus jiems, visada įdeda saldainių. Mano tėvai mus palaikė nuo pirmos globos svarstymo dienos, džiaugėsi priimtu sprendimu. Vaikai be galo myli savo senelius ir džiaugiasi, kad juos turi.

Kas pasikeitė Jūsų gyvenime, kai Jūsų namuose apsigyveno globojami vaikai?

Mūsų su vyru gyvenimas galima sakyti pasikeitė kardinaliai. Nebeliko asmeninio gyvenimo, kaip buvome pratę – gyventi tik dviese.Vaikai tapo pagrindiniu prioritetu, dėl ko dirbame ir gyvename. Ką ankščiau galėdavome sau leisti būdami tik dviese, dabar viską skaičiuojame – nes reikia dauginti viską iš 6. Turėjome pirkti šeimyninį automobilį, nes į tuo metu turimą automobilį mes paprasčiausiai visi netilpdavome. Taip pat stengėmės atsižvelgti į vaikų poreikius, norėjome suteikti jiems kuo komfortiškesnes sąlygas, skirti jiems tiek poilsio, tiek žaidimo zonas, todėl turėjome namus pritaikyti visiems šeimos nariams.

Šiandien galima susidurti su gana skeptišku žmonių požiūriu į vaikų globą, o neretai iš aplinkinių globėjai išgirsta ir gana tiesmukiškų klausimų. Kaip Jūs patys vertinate visuomenės požiūrį į vaikų globą?

Pati asmeniškai dažnai sulaukiu tokių komentarų, kad kažkam globa nepavyko, nesutapo charakteriai ar dar kažkas, bet manau jei žmonės yra tikrai pasiryžę ir deda daug pastangų ir meilės, visada viskas pavyksta. Mes su vyru neslepiame, kad ir pas mus buvo sudėtingų akimirkų, kurių metu ateidavo į galvą mintys „kam taip pasielgėm?“, „paėmėme per daug vaikų“ ir pan. Tačiau tokios mintys greit išnykdavo, kadangi vaikų šypsena, jų apkabinimai, viską atperka. Šiuo metu mes su vyru tikrai neįsivaizduojame savo gyvenimo be šių vaikų. Mes esame tiesiog VIENA DIDELĖ ŠEIMA. Mūsų nuomone, visi vaikai yra geri, tik jų gyvenimo keliai būna gana sudėtingi, o truputėlis meilės ir šilumos viską nuveda teisingu keliu.

Ką atsakytumėte žmonėms tikintiems mitu, kad globa  yra pelningas verslas – globėjai  iš to „uždirba“ ?

Tokiems žmonėms siūlytume pabandyti išlaikyti vaikus už tuos pinigus, kuriuos moka valstybė globėjams. Tai yra tikrų tikriausias mitas. O jeigu ir žmogus norėtų „užsidirbti“, tai vaikų globa tikrai ne tas metodas.

Ką patartumėte žmonėms, kurie galvoja į savo namus priimti be tėvų globos likusius vaikus, bet nesiryžta?

Reikia tikrai didelio ryžto, tvirtumo, apsisprendimo ir tikėjimo tuo, ką darai. Žmonėms, kurie galvoja tačiau nesiryžta nuoširdžiai siūlome pasinaudoti svečiavimosi galimybe. Tai puiki galimybė leidžianti su vaiku susipažinti, užmegzti ryšį ir eigoje matyti, ar sugebėsite priimti vaiką tokį, koks jis yra ar ne.

Mes nuo pirmos dienos žinojome, kad turime ištiesti pagalbos ranką būtent šiems vaikams ir būtent jiems atidaryti savo namų duris!

Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centras nuoširdžiai dėkoja globėjų šeimai už pasidalintą istoriją, išgyvenimus bei įžvalgas. Linkime stiprybės, sveikatos, ir dienų, tarsi mažų kelionių, kupinų saulės, šilumos, drąsių sumanymų, darbų, svajonių ir sėkmės. Jūs atliekate nežemišką misiją ir tai, ką darote – didinga ir gražu!

Daugiau informacijos apie svečiavimąsi, globą ir įvaikinimą galite rasti:

https://vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir-globa/ivaikinimas/

https://www.svgc.lt/globos-centras-2/

Budintis globotojas – asmuo, kuris už atlygį savo šeimoje ne ilgiau nei 12 mėnesių laikinai prižiūri nuo 1 iki 3 vaikų, kol jie sugrįš pas savo tėvus arba jiems bus surasti nuolatiniai globėjai ar įtėviai.

Informuojame, kad nuo š. m. rugsėjo 22 d. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centras pradeda vykdyti Specializuotus GIMK mokymus asmenims, ketinantiems teikti socialinės priežiūros paslaugas.

Jei Jūs jau esate baigę Pagrindinius GIMK mokymus ir norėtumėte tapti budinčiais globotojais, kviečiame kreiptis dėl prašymo pateikimo į:

• Vilniaus rajono savivaldybės Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrių 

Rinktinės g. 50, Vilnius

• Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centrą

Mokyklos g. 64, Geisiškių k., Vilniaus r.
info@svgc.lt, tel. 8 627 07 341

Mokymai vyks adresu:
Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras, Mokyklos g. 64, Geisiškių k.,
Vilniaus r.
Iš viso 6 susitikimai po 3 val.
Mokymų datos: rugsėjo 22 d., rugsėjo 24 d., rugsėjo 29 d., spalio 1 d., spalio 6 d., spalio 8 d.

Akcija-_Palaikome-vaikų-dienos-centrus_